„Šiandieniniams teologams ir Bažnyčios ganytojams reikia tokios drąsos, kaip šv. Pauliaus, leidusio ankstyvajai krikščionybei įsilieti į naują ir platesnį graikų-romėnų civilizacijos kontekstą, paskelbusio, kad tai, ką daugelis to meto krikščionių, tarp kurių ir apaštalų autoritetai, laikė esminiais savo religinės tapatybės bruožais, ypač apipjaustymą ir kitas Mozės Įstatymo taisykles, yra pasenę ar net žalinga“, – sako kun. Tomaš Halik interviu, paskelbtame žurnale „Etudes“.
„Didelė dalis krikščionybės formos, kurią europiečiai ilgai laikė savaime suprantamu dalyku, negrįžtamai nyksta“, – tvirtina čekų teologas. Pasak jo, daugelį šimtmečių krikščionybė turėjo religijos formą pagal lotyniško žodžio religio (lot.) prasmę, buvo visuomenę integruojanti jėga. Daiktavardis religio yra kilęs iš veiksmažodžio re-ligare: surišti, suvienyti. Dabartinėje epochoje, pasaulio fragmentavimosi amžiuje, krikščionių tikėjimas prarado šią religinę funkciją, yra laikomas tik dar viena pasaulėžiūra.
„Manau, kad būsimoji krikščionybės forma bus pagal žodį re-legere – „iš naujo skaityti“. Turime atidžiai ir kritiškai perskaityti du tikėjimo šaltinius – Bibliją ir tradiciją“, – tęsia teologas. – „Esu įsitikinęs, kad tradicinė Bažnyčios forma ir jos sielovadinis vaidmuo, teritorinių parapijų tinklas tampa praeitimi. Manau, kad tikėjimo centrai (įvairios krikščionių bendruomenės, parapijos, religinės bendrijos, bažnytiniai judėjimai ir t. t.) turi tapti „krikščioniškosios išminties mokyklomis“, susitikimų vietomis, kuriose būtų galima „naujai skaityti“, bendrai medituoti, klausytis ir dalytis tikėjimo patirtimi“.
Kun. Tomaš Halik įsitikinęs, jog dvasinio vadovavimo tarnystė, turinti ir pedagoginį, ir terapinį (plačiąja prasme) matmenį, ateityje bus esminė Bažnyčios veiklos forma. Tikriausiai ji bus reikalingesnė, nei tos dvi veiklos rūšys, kuriomis Bažnyčia užsiėmė iki šiol, – parapijinė sielovada ir misijos klasikine prasme. Dvasinio palydėjimo tarnystė yra skirta visiems, ne tik tikintiesiems. Šiandien tai matoma kapelionų tarnystėje ligoninėse, kalėjimuose, kariuomenėje ir švietime.
„Esu įsitikinęs, kad netolimoje ateityje ji turi būti taikoma ir visos Bažnyčios tarnystėje. Jei Bažnyčia nori būti Bažnyčia, o ne nuo visų užsidariusi sekta, ji turi radikaliai pakeisti savo suvokimą apie save ir savo tarnystę Dievui šiame pasaulyje“, – žurnalui „Etudes“ sakė žinomas čekų teologas. (RK / Vatican News)
